- pagiežingas
- pagiežìngas, -a adj. (1) BŽ176; L580 apimtas pagiežos, pykčio, kerštingas: Sutikdavo išvargusius pagiežingus veidus rš. Pagiežingi žodžiai rš. Pagiežìngos akys DŽ.
pagiežìngai adv.: Jie trypinėjo, stumdėsi, spardėsi ir pagiežingai juokavo rš. Ji pagiežingai žiūrėjo į savo pašnekovą rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.